Šaltinis:

http://sociobyuro.ru/articles/30-statyi/39-socionicheskie-maski.html

     Socioninės "kaukės":
     kaip jos mums trukdo ir kuo padeda

Autorės: Kameneva S.K., Prokofjeva T.N.
Publikuota: "Socionika, mentologija ir asmenybės psichologija", 2009, Nr. 6, psl.10.

vertė: Liepa

Mūsų visuomenė sudaryta taip, kad, patekdami į tam tikras gyvenimiškas situacijas, žmonės užsideda «kaukes» ne visada turėdami sąmoningą tikslą pateikti save aplinkiniams palankesnėje šviesoje. Šiame straipsnyje kalba eina apie tai, kokiomis būna «kaukės». Kokiose situacijose jos trukdo žmonėms, sukelia nepatogumus ir diskomfortą; o kokiose padeda tarpusavio sąveikai su supančia aplinka ir pasiekti iškeltus tikslus.

Raktiniai žodžiai: socionika, IMTipas, «kaukė», tarptipiniai santykiai, gyvenimiški uždaviniai ir problemos, funkcijos modelio А gardelėse.

Hipotezė, kad eilė žmonių turi « kaukes» buvo iškelta seniai ir patvirtinta daugelio socionikų tyrimais. Įvairų tyrinėtojų darbuose «kaukės» įgavo įvairius pavadinimus ir šiek tiek besiskiriančius prasmės atspalvius, pavyzdžiui «komunikacinis modelis» (V.D. Jermakas), «socioninės akcentuacijos» (S.I. Čiuriumovas), «tipo akcentai» (V.V. Meged, А.А. Ovčarovas ). Pirmąkart apie tokių žmogaus savybių buvimą paminėjo K.-G. Jungas. «Psichologinių tipų» [1 ] įvade jis rašė: «Esant nenormalioms sąlygoms, tai yra ten, kur kalba eina apie kraštutinai stiprias ir kartu nenormalias motinų nuostatas, vaikams gali būti primesta sąlyginai vienarūšė nuostata prievarta veikiant prieš jų individualius polinkius, kurie, galbūt, būtų pasirinkę kitą tipą, jeigu tam nebūtų trukdę nenormalios išorės sąlygos».

Jeigu į tai pažiūrėtume iš praktinės pusės, tai galėtume pamatyti, kad «kaukės» gali kaip padėti, taip ir trukdyti mūsų komunikacijai ir tarpusavio sąveikai su žmonėmis.

Negatyvi «kaukės» įtaka

Išnagrinėkime tą variantą, kai kaukės mums trukdo. Tai, visų pirma, jų nesąmoningas ir ilgalaikis nešiojimas. Spręsdamas tam tikrą gyvenimišką problemą, žmogus kai kuriose, galbūt netgi dažnai pasikartojančiose situacijose elgiasi kaip kito tipo atstovas ir to nesuvokia. Kartais būna taip, kad «kaukė» nešiojama taip ilgai, kad tarsi priauga prie tikrojo žmogaus tipo.
Toks reiškinys veda prie štai tokių pasekmių.

Pirma, ateinant į naują darbo vietą, pasirodant nepažįstamoje kompanijoje arba pirmame pasimatyme, apie žmogų susidaro nuomonė, kurią nulemia jo kaukė. Taip įvyksta dėl to, kad pirmasis įspūdis eina būtent iš kaukės. Tačiau praeina tam tikras laikas ir pradeda prasimušti tikrasis tipas. Išdavoje žmogui sunku dirbti tose pareigose, į kurias jį priėmė, vadovybės lūkesčiai nepasiteisina, kas veda prie nusivylimo ir kartais prie sunkesnių pasekmių.

Antra, žmogui siekiančiam asmeniškai tobulėti ir tuo tikslu pasinaudojančiam socionikos žiniomis, bet nešiojančiam tam tikrą «kaukę», dažnai labai sunku susigaudyti savo tipe. Prasideda painiava tarp tikrojo IMTipo ir «kaukės», kas veda prie to, jog žmogus dažniausiai laiko save apskritai kažkokiu trečiuoju tipu.

Kaip pavyzdį pateiksime (ILE), esantį su (LSI) «kauke». Šis žmogus ilgai abejojo ir svyravo tarp (ILI) ir (LII) IMTipų, kadangi pagal testus jam su didele tikimybe gaudavosi (LII), o pagal aprašymus labiau pritiko (ILI), tačiau iki galo netenkino nei tas, nei kitas IMTipas. Ir tiktai užsiiminėjimo socionika rezultate žmogus išsiaiškino savo IMTipą, sugebėjęs atskirti jį nuo «kaukės».

Galų gale «kaukių» buvimas veda prie to, kas žmogaus IMTipas tampa tarsi išplaukęs ir neryškus.
I.N. Kalinauskas susiejo tarptipinius santykius su asmenybės problemomis [2]. Daugkartiniai stebėjimai iš T.N. Prokofjevos ir J.А. Udalovos konsultavimo praktikos patvirtino šiuos dėsningumus. Be to, T.N. Prokofjeva ir J.А. Udalova [3] susiejo su asmenybės problemomis taip pat ir žmonių «kaukių» turėjimą. Jeigu žmogus nešioja «kaukę», tai yra viename žmoguje tarsi sugyvena du tipai, tuomet galima sakyti, kad tarp IMTipo ir kaukės susidaro tarptipiniai santykiai, kurie taip pat signalizuoja apie analogiškų neišspręstų asmenybės problemų buvimą.

Žemiau pateikiame «kaukių» atitikimo problemoms sąrašą.

.....

Kaip šias priklausomybes taikyti praktikoje?

Stebėjimų ir konsultacijų praktika parodė, kad žmogaus požiūrį į savo problemą arba į sprendžiamą uždavinį galima pamatyti ir suprasti pagal jo paties požiūrį į atitinkamą tarptipinį santykį.

Pavyzdžiui, dualiniai santykiai susiję su poilsio problema. Dauguma žmonių mėgsta ilsėtis. Ir dauguma turi labai gerą požiūrį į savo dualus. O jeigu žmogus prisibijo savo dualų? Reiškinys, nelabai paplitęs socionikoje, bet vis dėlto taip kartais atsitinka.
Kaip pavyzdį pateiksime merginą (ILI), kuri sako, kad jos dualai, (SEE), labai griežti, reiklūs, kad ji jų bijo. Bet kaip užsiminus apie (SEE) ji sumojuoja rankomis: «Ne, tiktai ne tai!». O kaip jai einasi reikalai su poilsiu? Mergina dirba «be atokvėpio», sako, kad nei vėlai vakare, nei anksti ryte negali atitrūkti nuo minčių apie darbą. Rezultate, pabuvusi, pagaliau ilgalaikėse atostogose, priėmė sprendimą pereiti iš kūrybinio darbo į darbą «nuo skambučio iki skambučio». «Kad nereiktų galvoti», - pasakė ji. Ar jai tai padės?

Tokiais atvejais labiau padeda rekomendacija išmokti reguliariai ilsėtis. Ir ne tik per atostogas. Būtinas pilnavertiškas poilsis kaip savaitės pabaigoje, taip ir 1-2 valandas kasdien. Ir, kaip rodo praktika, santykiai su dualais šiuo atveju pagerėja.
Formulė:
Požiūris į problemą = požiūriui į tarptipinius santykius

Teisinga kaip komfortiniams, taip ir neutraliems bei įtemptiems tarptipiniams santykiams.

Pavyzdžiui, konflikto santykiai. Ar tinka jie šeimos sukūrimui? Daugumai žmonių tokios santuokos nepriimtinos. Bet štai žmogus sako, kad pragyveno 50 metų laimingoje santuokoje su konfliktiniu tipu ir nenorėtų sau kito likimo. Konflikto santykiai atitinka pasirinkimo problemos sprendimą. Ir iš tikrųjų, mes iš šio žmogaus girdime, kad jam patinka turėti pasirinkimą įvairiose situacijose. Savo ilgametį darbą jis susiejo su tikimybių teorija ir matematine statistika. Ir netgi pasirinko širdžiai mielą hobi, susijusį su nuolatiniu pasirinkimu, žaidimu valiutų kursais.

Išvesta formulė teisinga kaip tarptipiniams santykiams tarp žmonių, taip ir santykiams tarp žmogaus IMTipo ir jo «kaukės».
Išnagrinėkime atvejį, kada «kaukės» mums trukdo. Pavyzdžiui, kontroliuojamojo «kaukė», susijusi su pareigos problemomis, paverčia jos turėtojus minkštesniais ir pažeidžiamesniais. Susidaro įspūdis, kad šie žmonės sunkiai suvokia savo asmeninius interesus ir pasirengę aukoti juos, kad įtiktų sociumui.

Štai pažodinė citata, kurią pasakė (LII), būdama su (IEE) «kauke»: «Visiems norisi įtikti ir prieš visus atrodyti gera. Kompanijoje jauti stiprią būtinybę trūks plyš išlaikyti idealius santykius. Labai sunku, jeigu žmonės į tave kreivai žiūri».

«Kaukės» įtaka modelio А funkcijų darbui

Šiaip ar taip visos «kaukės», o jų tarpe ir kontroliuojamojo «kaukė», suardo funkcijų užpildymo ir darbo tvarką modelio А gardelėse. Šita «kaukė» įpareigoja savo šeimininką dirbti pagal silpną rolinę funkciją, tarsi pateikiant ją kaip kūrybinę. Tai yra žmogus «įlenda» į savo SUPEREGO. O, kaip žinoma, mūsų SUPEREGO randasi tiktai tas, kas «reikia», ką mes «privalome» visuomenei, norėdami išsaugoti savo socialinį veidą. Ir jau jokios tikrosios kūrybos ir to nesigaus.

Dar vienas stiprus kontroliuojamojo «kaukės» minusas yra painiava, susijusi su IMTipo foninės funkcijos ir «kaukės» ribojančiosios funkcijos tarpusavio sąveika. Tai veda prie diagnostikos sunkumų, taip pat ir prie pagalbos ir savipagalbos kelių ieškojimo sunkumų. Išnagrinėkime su pavyzdžiu, būtent kame atsiranda sunkumai.

Pastebėsiu, kad aukščiau minėtas (ILE), būdamas su (LSI) «kauke», labai dažnai iš keblių sau situacijų išeina, ribodamas save ir kitus pagal veiksmų logiką. Kuomet pradedi su juo kalbėti pagal šį aspektą, matyti, kad jam veiksmų logikos klausimai atrodo sudėtingi, tarsi jam nubrėžiamos ribos. Išdavoje gaunasi, kad «kaukės» ribojančioji funkcija tarsi riboja tikrojo IMTipo foninės funkcijos darbą. O juk būtent gerai funkcionuojanti foninė funkcija yra asmenybės patikimumo indikatorius [7,8].
Gi ribojančioji (ILE) tipo funkcija – laiko intuicija, jo «kaukėje» (LSI) veikia kaip aktyvacinė. Tai veda prie to, kad žmogui lavai sunku įgyti vidinę laisvę: vietoj to, kad ribotų nereikalingą aplinkos aktyvumą pagal laiko intuiciją, jis jaučia būtinumą aktyvinti veiksmus pagal ją. Laiko intuicija suvokiama kaip referentinė funkcija, verčianti laikytis normų, priimtų referentinėje grupėje, žmogus labai bijo pavėluoti, ką nors padaryti nelaiku.

Kontroliuojamojo «kaukė» taip pat trukdo jos šeimininkui susiformuoti tikrąjį pasitikėjimą artimais žmonėmis. Tai vyksta dėl painiavos sugestyvinės funkcijos darbe. Žmonėms, turintiems panašią problemą labai sunku atsipalaiduoti ir pailsėti. Jiems atrodo, kad jie negali skirti sau laiko, kurį privalo pašvęsti kitiems. «Aš negaliu užsiiminėti savimi ir savo išvaizda, kadangi turiu pernelyg daug įsipareigojimų anytai. Ir netgi jei atsiranda laisvo laiko, tai kadangi aš nedirbu, o sėdžiu su vaiku, aš privalau šį laiką praleisti su juo» - štai tokią problemą išsakė mūsų jau minėta mergina (LII) dėl to, kad jai nepavyksta rūpintis savo išvaizda, o ji labai to norėtų. Šioje citatoje nuskambėjo tokie žodžiai, kaip «privalau» ir «įsipareigojimai». Būtent taip pasireiškia vienpusiškas žmonių su kontroliuojamojo «kauke» pareigos jausmas.

Kaip «kaukės» gali mums padėti

Dabar pažiūrėkime kitą «kaukių» variantą, o būtent tuos atvejus, kuomet jos mums padeda. Tai trumpalaikis to ar kito IMTipo «kaukės» užsidėjimas, kuris gali būti kaip nesąmoningas, taip ir sąmoningas, kada žmogus specialiai priima kokio nors socioninio tipo pavidalą.

Panaudoti tą galima tarpusavio sąveikoje su viršininku arba pavaldiniu turint tikslą palankiai nuteikti žmogų savo atžvilgiu, derybose su biznio partneriais, aktoriniame meistriškume, diplomatijoje ir politikoje O taip pat asmeniniame gyvenime… Pavyzdžiui, žinant būsimos anytos tipą ir žinant, kad tai (EII), (SLE) IMTipo merginai (tarptipinis santykis – konfliktas) trumpalaikiuose susitikimuose galima užsidėti (LSE) (anytos dualo) «kaukę». Tiktai būtina pastebėti, kad statikams būna paprasčiau užsidėti statinių tipų «kaukes», o dinamikams – dinaminių. Priklausomai nuo to, kokie IMTipai atviri šiam (SLE), jis, norėdamas sumažinti santykių įtampą, gali užsidėti dar, pavyzdžiui, (IEE) «kaukę», tai veidrodinis tipas anytai .
Išnagrinėkime gautos sąveikos schemą (SLE), (LSE) ir (EII) modeliuose A.

SLE ......................... LSE .................................EII
......................   ..............................   
..................... ...............................  
..................... ............................... 
.....................  ..........................  ..  

(EII) MPT – valios sensorika, o sugestyvinė funkcija – dalykinė logika. Abi šios funkcijos vienmatės. (SLE) ir (LSE) šios funkcijos keturmatės.

Tačiau reikalas tas, kad šios funkcijos, kurios (SLE) modelyje randasi sąmonėje, (LSE) modelyje pasąmonėje. (LSE) pagal jas suteikia palaikymą darbais be žodžių iš pasąmonės bloko. O (SLE) perkrauna šias anytos funkcijas didžiuliu informacijos kiekiu. Dėl to (SLE), norint suvaidinti (EII) dualą, būtina paduoti jam informaciją iš savo ID bloko, tai yra iš foninės ir ribojančiosios funkcijų. Tiesa, tai ne taip paprasta, kadangi pagal šias funkcijas nelabai komfortiška daug kalbėti. Tačiau kuriant santykius su būsima anyta, ir neverta labai daug kalbėti, geriau, atvirkščiai, daugiau klausytis ir įsiklausyti – ir tuomet padidėja šansai patikti.

Dar vienas būtinas faktorius – tai sumažinimas informacijos ir bazinės funkcijos, kadangi jinai patenka į (EII) skaudžiąją. Juk jeigu žmogus užsideda (LSE) arba (IEE) «kaukę», tai informacija apie valios sensoriką neturi skambėti tokioje apimtyje, kokioje ją pateikia (SLE). Informacija turi būti trumpa ir aiški, neturinti dviprasmybių.

Taigi, mes išnagrinėjome variantus, kada «kaukės» mums trukdo ir kada padeda. Naudodamiesi šiomis žiniomis, mes galime valdyti savo gyvenimo kokybę, įnešdami į ją komforto, sėkmės ir gerovės ir išvengdami tokių situacijų, kuomet «kaukė» suvaržo mus ir neleidžia vystytis. Mes taip pat galime valdyti savo socializaciją, kurdami palankius kontaktus su bet kokių socioninių tipų žmonėmis, trumpalaikiškai užsidėdami reikiamas «kaukes», jeigu tai būtina.

Literatūra
1. Юнг К. Г. Психологические типы. – СПб.: изд-во «Азбука», 1996. – 736 с.
2. Калинаускас И.Н. Наедине с миром – Кривой Рог: «ЯВВА», 2005. – 308 с.
3. Прокофьева Т.Н., Удалова Е.А. Один из способов осуществления процесса дуализации. // Соционика, ментология и психология личности, N 2, 1997; // Психология и соционика межличностных отношений, N6, 2004.
4. Ермак В.Д. Структура и функционирование психики человека с системной точки зрения. // Соционика, ментология и психология личности, 1996, №3
5. Чурюмов С.И. Соционические акцентуации. // Соционика, ментология и психология личности, № 1, 1995 г .
6. Мегедь В.В. Теория акцентов типа. // Соционика, психология и межличностные отношения, 1999 г. №№5-6
7. Горенко Е.А., Толстиков В.И. Природа собственного «Я». – М.: Армада-пресс, 2001. – 288 с.
8. Исаев Ю.В. Опора подсознания. Восьмая функция в Модели А. В кн.: Соционика для профессионалов. Соционические технологии в педагогике и управлении персоналом. Под ред. Т.Н. Прокофьевой. – М.: «Алмаз» , 2008. – 323 с.
9. Прокофьева Т. Н. Соционика. Соционические функции и модели. Учебно-практическое пособие. М., 2005, 80 с.
10. Прокофьева Т.Н. Соционика. Типы информационного метаболизма. Учебно-практическое пособие. М., 2005, 80 с.
11. Прокофьева Т.Н. Соционика. Интертипные отношения в соционике. Учебно-практическое пособие. М., 2005, 60 с.
12. Шульман Г.А. О некоторых принципах проведения исследований и изложения полученных результатов в соционике. // Соционика, ментология и психология личности, 2001, No3
13. Ермак В.Д. Как научиться понимать людей. – М.: «Астрель», 2003. – 523 с.
14. Ермак В.Д. Взаимодействие психики человека с окружающим миром. // Соционика, ментология и психология личности, №№ 5-6, 1997.
15. Мегедь В.В., Овчаров А.А. «Характеры и отношения». – М.: Армада-пресс, 2002