N A M O    P A Š T A S   I M   T I P A I
   apie    pagrindai   KSM   funkcijos   santykiai   nuorodos   testai   svečių knyga

SOCIONIKOS PAGRINDAI 
  IM tipo apibrėžimas

Informacinio metabolizmo tipas – tai mąstymo vertinimo mechanizmas, kuris remiasi keturiomis žmogaus galvos smegenų struktūromis (neokorteksis, hipokampas, hipotoliamas ir migdolas) ir tarpina bendrą psichologinę nuostatą ir direktyvinį elgesį.
Kitaip tariant, informacinio metabolizmo tipas (toliau vadinsime jį sutrumpintai – IM tipas) yra žmogaus elgesio inicijavimo „paleidžiamasis mechanizmas“.
Taip IM tipas pristatytas A.Augustinavičiūtės darbuose, jei šio psichologinio reiškinio esmę vertintume nepaisydami, kad socionikos autorė nenurodė griežto skirtumo tarp IM tipo ir Jungo psichologinio tipo. Tai visiškai įmanoma paaiškinti, jei prisimintume, kad A.Augustinavičiūtės ir jos kūrybinės grupės dėmesys buvo sutelktas į rengiamą tarptipinių santykių teoriją, tuo tarpu P.V. Simonovo tyrimų rezultatai jai buvo nežinomi.
Tačiau, deramai vertindami genialias socionikos autorės prielaidas ir jos nepaprastą darbštumą, leidusį jai apdoroti daugybę pakrikos empirinės ir teorinės medžiagos, turime atkreipti dėmesį, kad nurodytos definicijos nebuvimas sukėlė tam tikrą prasminę painiavą ir nepadidino socionikos, kaip mokslo, autoriteto.
IM tipas klaidingai buvo pradėtas vadinti asmenybės tipu. IM tipo funkcinė paskirtis negali apibrėžti nei visybinės žmogaus psichikos, nei tuo labiau visybinės žmogaus asmenybės. 1 Akivaizdu, kad norint ištirti asmenybę, būtina žinoti žmogaus gyvenimo istoriją, jo socialinį–psichologinį pasaulį ir dar daug ko kito ...

Informacinio metabolizmo tipo ir jo struktūrinių komponenčių nustatymas

IM tipas sieja keturis elementus. Socionikoje jiems prigijo šie pavadinimai: logika, etika (etikos terminas visiškai nedera informacinio metabolizmo sampratoje, bet daugelį metų inertiškai vartojant šį terminą, paliekame jį nepakeistą), intuicija ir sensorika.
 

IRACIONALIOS

FUNKCIJOS
Pagal Jungą
KOMPONENTĖS
 IM tipo
intuicija intuicija
pojūčiai sensorika

RACIONALIOS

FUNKCIJOS
Pagal Jungą
KOMPONENTĖS
 IM tipo
mаstymas logika
jausmas etika
 
 Logika geriausiai atitinka K.Jungo intelekto sąvoką arba, kitaip tariant, kryptingą mąstymą. Ji atsakinga už informacijos, susijusios su išorinio pasaulio erdvės organizacija ir pagrįstos žiniomis apie situaciją ir objektų savybes (objektyvi logika) arba jų vidinio turinio suvokimu (subjektyvi logika ), apdorojimą ir vertinimą. Ją aptarnauja migdolas, orientuotas į mažai tikėtinus įvykius ir antraeilius poreikius.

 Etika atitinka K.Jungo jausmų valdomo mąstymo sąvoką, t.y., mąstymo, nesilaikančio savo loginio principo, o paklūstančio jausmų principui. etika atsakinga už informacijos apie kitų žmonių, supančių jį šioje situacijoje (objektinė etika ) požiūrį į jį arba jo paties požiūrį į šiuos žmones (subjektinė etika ), apdorojimą. Žinoma, kad žmogus žmogui yra superdirgiklis, nes būtent pagal santykių su kitais žmonėmis turinį žmogus sprendžia apie savo socialinę vertę. Ją aptarnauja hipotaliamas, orientuotas į tikėtinus įvykius ir dominuojančius poreikius.

 Intuicija atitinka K.Jungo pasyvųjį, nekryptingą mąstymą, kurį jis vadina intelektualiąja intuicija. Intuicija atsakinga už informacijos apie nenuspėjamas ir atsitiktines situacijas apdorojimą, gimdo spėliones ir iškelia hipotezes, analizuoja išorinių situacijų (objektinė intuicija ) ir vidinės būklės (subjektinė intuicija ) vientisumą ir neprieštaringumą. Ją aptarnauja hipokampas, orientuotas į mažai tikėtinus įvykius ir antraeilius poreikius.

Sensorika atsakinga už informacijos, gaunamos iš sensorinės sferos, – regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimo jutimus ir pan., – apdorojimą, siekiant suvokti objektų jėgą, išorinę formą, potencialią energiją ir gebėti manipuliuoti jais (objektinė sensorika ), arba siekiant išanalizuoti vidinius sensorinius pojūčius, įvertinti situacijos komforto lygį ir sveikatos būklę (subjektinė sensorika ). Tai geriausiai atitinka K.Jungo mąstymo formą – vaizdinių formavimą, o esant požiūriui (t.y., vaizdinių siejimui sąvokomis) – asociatyvųjį mąstymą. Ją aptarnauja neokorteksis, orientuotas į tikėtinus įvykius ir dominuojančius poreikius
 
 
    © Prašvieta UAB 2006. Visos teisės saugomos