|
|
|
 |
Tipizavimo metodika |
|
| |
1. Ekstraversija/Intraversija
Ekstraversija požymis, kuomet objektas turi žymiai didesnę
vertę, nei subjektas. Subjekto pergyvenimai atstumiami,
ignoruojami. Pradinis subjektą sužadinantis taškas, yra kažkas,
esantis objekte. Ekstravertas perkošia per save informaciją,
ateinančią iš objekto, transformuoja ją, ir vėl grąžina
objektui.
Intraversija nuostata, kuomet didesnę reikšmę turi taškas,
atsiradęs subjekto viduje, jis patikrinamas, transformuojamas
per objektą ir gražinamas subjektui.
2. Intuicija/Sensorika
Intuityvas (teoretikas) gyvena ne šiuo konkrečiu gyvenimu, kurį
apsprendžia konkretus pasaulis. Jis jaučia, mato perspektyvą.
Visas intuityvo dėmesys nukreiptas į daiktų esmę, į jų tam tikrą
kelią. Intuityvas, sėdėdamas šalia, dažnai nebūna čia.
Ekstraintuityvus žvilgsnis "tarsi nežiūri, bet mato".
Intraintuityvus "nežiūri ir nemato". Eisena neryžtinga.
Šukuojasi tarsi glostydamas galvos sritis. Rūbus jaučia tarsi
kokį svetimkūnį.
Sensorikas (praktikas) gyvena šiandiena, jis jaučia, kad rytoj
bus kita realybė, kuri pareikalaus naujo elgesio, jutimo,
suvokimo. Jam rūpi supanti aplinka. Ekstrasensorikas užima daug
erdvės, jis jos (to) tarsi nejaučia. Intrasensorikas jaučia kur
jis "skamba", negriaudamas fono, visada įsiterpia. Sensorinio
tipo eisena tvirta (užtikrinta), "žemiška". Jaučiama rūbų
vienovė su kūnu. Šukuodamasis, sensorikas gali apsieti be
veidrodžio, nes jis jaučia, ką turi ant galvos.
3. Logika (mąstymas)/Etika (emocijos)
Logikai (ekzogenikai) intelektualiai aktyvūs tipai, užduotis
jiems kelia susidomėjimą, naujų sprendimų paieškas. Logikai
neturi kantrybės jausmo susidūrę su nelogiškumu. Pernelyg
pasitiki savimi. Logikas jaučiasi neužtikrintai, kada bando
patikti, ar rodo emocijas. Logikai rimti. Kiekvienam savo
etiniam poelgiui visada suras loginį pagrindą. Žvilgsnis
prikaustytas prie ko nors konkretaus.
Etikai (endogenikai) intelektualiai neaktyvūs; jiems būdingas
mąstymo pamėgdžiojimas, inertiškumas, jie neturi poreikio
ieškoti naujo uždavinio sprendimo. Etikas bendrauja betarpiškai,
jam įgimtas komunikabilumas. Susidūręs su kliūtimis nesiginčija,
siaubingai nusimina, neslėpdamas emocijų. Lengvai rodo emocijas.
Kada etikas bando galvoti veidas įgauna dirbtiną išraišką.
Etiko žvilgsnis tarsi apvynioja objektą.
4. Iracionalumas/Racionalumas
Racionalumas sugebėjimas vertinti, palyginti. Racionalui
reikia įsisiūbavimo. Jis nuolat analizuoja, kas vyksta šalia jo.
Racionalui trūksta žinių apie tai, ką reikėtų padaryti, kad
pasikeistų situacija, net jeigu ir žino jis abejoja, jam
reikia patarimo, palaikymo. Galimos pirmosios racionalo
funkcijos: .
Iracionalumas polinkis į visuminį (absoliutų) realybės
suvokimą, žaibiškas reagavimas į situaciją veiksmu, o ne
analize. Galimos pirmosios iracionalo funkcijos: .
5. Nerūpestingumas/Atidumas
Nerūpestingieji supančioje aplinkoje vertina savo pojūčius.
Jiems svarbu tai, kas turi tam tikras normas. Jų 1-oji arba
4-oji funkcija yra arba .
Atidieji gilinasi į laikinus parametrus, valios ir estetinius.
Jų 1-oji arba 4-oji funkcija yra arba .
6. Nuolaidumas/Užsispyrimas
Nuolaidusis (pasyvus) vengia tiesioginio kontakto, aplinkinius
vertina pagal jų darbą, asmenines savybes. Lengvai pasitraukia
žingsnį atgal, matydamas prie durų nepažįstamąjį, paskui
užleidžia kelią. Poreikius nuolaidieji supranta kaip neturinčius
normų, taisyklių, akcento svarbus rezultatas.
Užsispyręs (aktyvus) sutinka kliūtis krūtine. Vertina pagal
distancijos išlaikymą, sugebėjimą laikytis normų, etiketo, pagal
fizinį kontaktą. Daro spaudimą. Matydamas prie durų
nepažįstamąjį tarsi žengia link jo, o paskui užleidžia.
7. Statika/Dinamika
Statika polinkis studijuoti nejudančius paveikslus, privaloma
sustabdyti procesą. Statikas vertina objektą apibūdindamas jo
išorines ir vidines savybes. Statiko vitalinį žiedą sudaro
dinaminiai aspektai ( ). Nejaučia savo fizinio poveikio jėgos.
Dinamika tai kas vyksta studijuojama judėjimo kontekste.
Dinamikas mato, kokios būsenos reikia, kad artėtume prie tikslo,
nagrinėja poveikio metodus. Dinamiko vitalinį žiedą sudaro
statiniai aspektai ( ).
8. Demokratiškumas/Aristokratiškumas
Demokratai buitiniai teoretikai, praktikai.
Aristokratai abstraktūs teoretikai, praktikai, kaip
organizatoriai valdytojai.
9. Taktika/Strategija
Taktikai lengvai įsitraukia į manipuliacijas objektais,
lengvai dovanoja, perka, tačiau sutrinka naujų idėjų, planų,
perspektyvų akivaizdoje.
Strategai lengvai priima idėjas, galimybes, savybes, planus,
perspektyvas. Jiems nemalonus jų pačių gabumų vertinimas, tačiau
jie ir nesigilina, greitai pasitraukia. Strategai nuolat
pabrėžia savo elgesio strategiją. Lengvai bendradarbiauja šitame
lygmenyje.
A. Konstruktyvumas/Emocionalumas
Konstruktyvieji lengvai eina į kontaktą, susidomėję logika.
Pastebėję klausytojų atsakomąsias emocijas jie patys "užsidega".
Emocionalieji iš pradžių bendrauja emocionaliai, tačiau
palaipsniui "užgęsta". Savo uždaviniu laiko neleisti auditorijai
nuobodžiauti.
B. Pozityvizmas/Negatyvizmas
Pozityvizmas bendra nuostata, jog aplinkinis pasaulis labai
geras. Visa informacija iš išorinio pasaulio palanki.
Pozityvistas lengvai įsiklauso į kitų nuomonę, keičia
(koreguoja) savo elgesį; dirbdamas darbą nesirūpina jo
rezultatu. Atsiskaitydamas už darbą kalba apie klaidas, ir
apie tai, ko nesuspėjo padaryti.
Negatyvizmas bendra nuostata, jog "pasaulis blogas, visa, kas
jame gero, aš jau žinau". Negatyvistas tarsi saugo savo vidinį
pasaulį nuo naujos informacijos. Negatyvistas vadovas,
nemėgstantis naujovių, pripažįsta lyderystę. Žodis "diktatorius"
jam yra pagyrimas. Domisi savo darbo rezultatais.
Atsiskaitydamas kalba apie tai, kas gerai. Pozityvistas
įsitikinęs, kad jo bendradarbiai kažko nepadaro arba daro ne
taip, kaip reikia.
C. Svarstymas/Ryžtingumas
Svarstantieji iš pradžių įvertina situaciją, po to stengiasi
ją keisti.
Ryžtingieji nesigilina į aplinkybes, bando iškart pasiekti
komfortą.
D. Linksmumas/Rimtumas
Linksmieji nesidrovi juokauti, 1-oje arba 2, 5-oje arba 6-oje
fukcijoje turi .
Rimtieji rūpinasi kada juokauti pritinka. Linksmumą išstumia
kitos savybės. Užsiiminėja santykių aiškinimusi, darbu,
jausmais.
E. Procesas/Rezultatas
(dešinieji/kairieji)
Kairieji jų socioninėje formulėje (modelyje) po intuicijos
visada eina logika, po to sensorika, už jos etika, t.y. žiedo
ribose tenkinant prieš tai ėjusią funkciją automatiškai
tenkinama ir einanti po jos. Pavyzdžiui: laiko praleidimas
sąlygoja darbą, nuotaika priklauso nuo sensorinio malonumo.
Kuomet pagal kurį nors aspektą yra blogai kairysis tipas
aktyvizuoja prieš tai einantį aspektą.
Dešinieji jų socioninėje formulėje (modelyje) po intuicijos
visada eina etika. Kad iškiltų kuris nors aspektas būtina
aktyvizuoti sekantį (einantį už jo).
F. Kvestimai/Deklatimai
Kvestionumas savybė (bruožas) kalbėti klausiamąja intonacija.
Kada kvestimas kalba, jis įsitikinęs, kad jo klausomasi,
kreipiasi iškart į visus, nereikalauja pašnekovo dėmesio pats
gi klauso įdėmiai, žiūrėdamas į pašnekovą.
Deklatyvumas savybė (bruožas) kalbėti tvirtinamąja intonacija.
Deklatimui reikia "įdėmiai klausyti", kai jis kalba. Jis stebi
pašnekovą, nutyla, kuomet jo nesiklauso. Iš keleto pašnekovų
pasirenka vieną, nenoriai persijungia. Pats gi, pokalbio metu
užsiima kuo tik nori.
papildomas vertimas
Reinino požymių |
|
|
