|
|
|
 |
FUNKCIJOS |
|
| |
Antrosios funkcijos turinio ypatybės (funkcionavimo
aspektas)
Antrosios funkcijos intuicija
Ši komponentė priskiriama iracionalioms, tačiau, priešingai nei
sensorika, ji orientuota į mažai tikėtinus įvykius ir
antraeilius poreikius.
Šiems IM tipams priskiriami:
|
– loginis–intuityvus ekstratimas (Džekas Londonas)
– etinis–intuityvus ekstratimas (Hamletas) |
 |
subjektinė intuicija |
– loginis–intuityvus introtimas (Robespjeras)
– etinis–intuityvus introtimas (Dostojevskis) |
|
objektinė intuicija |
|
Atitinkamai, pagrindinė visų antrosios funkcijos intuicijos IM
tipų problema yra ta, kad:
– pirma, jų aktyvumas, jų kūrybiškumas nesusiję su
dominuojančiais poreikiais, ir todėl jie lengvai užgęsta
(neatkaklūs);
– antra, organizuoti jų „produkcijos“ pardavimą labai sudėtinga,
nes ji gali būti per daug originali (niekam nereikalinga);
– trečia, produkcija, kuri ir taip orientuota į vyksmą (siekiant
išvengti funkcijos „blokavimo“), labai dažnai yra „meninio“ (ne
racionalaus) pobūdžio, todėl organizuoti tokios formos
produkcijos pardavimą daug lengviau;
– ketvirta, dėl atkaklumo stokos (nes nesiejama su
dominuojančiais poreikiais) šie tipai nelabai konkurencingi
sociume, ypač tuo atveju, jei nėra jų produkcijos poreikio.
„Plepiai, plepiai, plepalų maišai!“
Be to, visi antrosios funkcijos tipai – plepiai, todėl kad
viskas ne sau – kitiems. Viską padarytum, kad tik įbruktum
prekė.
|
|
|
Objektinė intuicija
(Dostojevskis, Robespjeras)
Tai visumos sintezės specialistai, išorinio pasaulio sensorinio
patikimumo eksperimentatoriai – tyrėjai.
„Nesikankinkite! Aš žinau, ko jums
trūksta!“
Jų eksperimentiniai gebėjimai pasireiškia mokėjimu visumą
suskirstyti į dėmenis, išbandyti juos, o vėliau parodyti, kad ši
visuma gali būti iš naujo sintezuojama, tobulinama.
„Užrakinsiu pasaulį!“
„Dostojevskiui“ ir „Robespjerui“ harmoningas, vientisas,
neprieštaringas, tobulas pasaulis – miręs pasaulis.
„Tegul viskas būna, bet tegul visada ko nors trūksta!“
Jeigu nėra su kuo eksperimentuoti, jie pradeda eksperimentuoti
patys su savimi. Pradeda griauti save – griauti ne fiziškai
(juk tai intratimai), bet griauti save, kaip subjektą, o tai
jau labai gudrus būdas išprotėti. Jeigu visiškai izoliuota
antroji funkcija, jie iš tikrųjų pradeda „eiti iš proto“. Jiems
būtinas pareikalavimas: „Pas mus chaosas. Nepajėgiame
susitvarkyti. Padėkite!“. Ir jie padės. Būtinai padės, nors ir
savaip.
„Pono Prokrusto bendrovė“. Dabar mes jus
išnarstysime, pažiūrėsime, kas jūsų viduje ir sumontuosime
geresnį. Ką? Liko detalių? Vadinasi, jų ir nereikėjo!“
Tokie žmonės gali sintezuoti visumą iš atrodytų visiškai
nejungiamų dalių. Dėl idealumo pasirengė sugriauti visa, kas
neidealu. Tokio IM tipo žmonėms realybė – kovos laukas – kovos
už tai, kas idealu ir tobula. Nes ir pasaulis, ir žmonės tam
tikra prasme netobuli, kitaip jiems nebūtų ką veikti.
„Baltieji į kairė,
juodieji į dešinė!
Juoduosius išbalinti!“
|
|
|
Subjektinė
intuicija (Hamletas, Džekas Londonas)
Tai abejonių ir vidinių konfliktų specialistai.
„Viskuo abejoju! Analizuoju tai, bet jokio
rezultato!“
Jiems nereikalingi ir neįdomūs žmonės, neturintys vidinių
problemų. Jų analizės dalykas gali būti bet kas: pradedant
vidiniu žmogaus pasauliu, baigiant bet kokios socialinės ar
gamybinės situacijos vidine struktūra. Pasirengė įvertinti bet
kokios valdymo sistemos arba gaminių gamybos kokybė. Jie
pastabūs ir puikiai geba palyginti pakrikus faktus ir įvykius.
Tai iš prigimties analitikai, tyrinėtojai, įvairių tikėjimo
sistemų ir pačių įvairiausių žinių sistemų propaguotojai.
„Duokite man pasaulį, ir išrašysiu jam receptą nuo visko!“
Kaip bebūtų gaila, bet analitikų ir propaguotojų sociume daug
nereikia. Laimė, yra meninės veiklos poreikis, kai visada
prireikia gebėjimo giliai analizuoti žmogaus vidinį pasaulį,
ypač literatūroje ir teatre. Bet jei dėl vienų ar kitų
priežasčių šių IM tipų produkcija nepaklausi, tada visas
antrosios funkcijos aktyvumas atsigręžia į save, o tai yra gana
efektyvi savęs griovimo priemonė. Atrodo, kad žmogus pats sau
tyčia sudaro kliūčių, sukelia kančių, ir pats jas drąsiai
įveikia.
„Vargai – mano kompasas žemėje,
O kančios – tai atpildas už ryžtą!“
„Jei ilgai kankinsimės, kas nors pavyks!“ |
|
|
