N A M O P A Š T A S I M t i p a i
   apie    pagrindai   KSM   funkcijos   santykiai   nuorodos   testai   svečių knyga

FUNKCIJOS
  Trečiosios funkcijos (koordinacijos aspektas) turinio ypatybės

Bendra trečiosios funkcijos (koordinacijos aspektas) charakteristi­ka – save suvokiu pateikimu aplinkai.

Kartais A.Augustinavičiūtė trečiąją funkciją vadino „mažiausio pasipriešinimo vieta“. Trečioji funkcija, kaip IM tipo koordinacijos as­pektas, atrenka informaciją, susijusią su konkretaus IM tipo savęs vertinimo principu. Savęs vertinimas, nukreiptas aplinkai, tuo pat me­tu yra esminis savęs suvokimo veiksnys, nors savęs vertinimo po­kyčių žmogus dažniausiai nesuvokia.
Koordinacijos proceso prigimtis dvejopa– pirma, kaip atsakingo už visybės išsaugojimą ir, antra, kaip teikiančio išoriniam pasauliui visybė – pradeda formuoti apsauginį direktyvinį elgesį: išlaikoma distancija mažinančios savęs vertinimą informacijos atžvilgiu; vengiama situacijų, kuriose atvirai nagrinėjamos temos, susijusios su trečiosios funkcijos turiniu; nuolatinė ne visai suvokiama įtampa, susijusi su savęs vertinimą saugančios informacijos paieška ir kaupimu; neadekvati reakcija (dažnai melas arba fantazijos) situacijose, kuriose būtina pateikti koordinacijos aspekto (savęs vertinimo) turinį. „Ap­nuoginti sielą“ dažniausiai reiškia – pateikti trečiosios funkcijos turinį.
Per apsauginius barjerus į trečiąją funkciją prasibrovęs „minusas“ sukelia nekontroliuojamą vegetatyvinė kraujagyslių reakciją (žmogus pa­rausta) ir vengimo reakciją.
„Pliusas“ trečiojoje funkcijoje sukelia suartėjimo su teigiamos in­for­macijos šaltiniu reakciją (net ir tuo atveju, jei tai gana atviras mei­likavimas).
Jei trečiojoje funkcijoje ilgai nėra pastiprinamųjų „pliusų“, mažėja savęs vertinimas, kas sukelia nusivylimą, neurozes.
„Lauk iš Maskvos!
Aš daugiau čia nebevažinėsiu!“

Jei trečiosios funkcijos neįmanoma aktyviai apsaugoti (nesvarbu, ar dėl objektyvių, ar subjektyvių priežasčių), įsijungia pasyvi gynybinė reakcija ir parodo neigiamiausią trečiosios funkcijos turinio variantą, idant joks išorinis „minusinis“ pastiprinimas nebūtų stipresnis už vidinį. Taip koordinacijos aspektas perjungia visą visumą į pasyvų gynybinį režimą. „Žmogus palūžo“ – taip dažniausiai sakoma tokiais atvejais. „Aš didžiausias ligonis!“, „Aš pats blogiausias!“, „Aš pats kvai­liau­sias!“ ir t.t. Išvengimo reakcija tokiais atvejais gali prieiti iki autizmo.
Būtina pažymėti, kad tada, kai trečiosios funkcijos turinį lemia kom­ponentės, nesusijusios su dominuojančiais poreikiais, žmogus daž­niau­siai negali susitelkti ties išoriniu savo veiklos vertinimu, todėl gali prastėti jo veiklos kokybė. Įprastas prastesnės kokybės paaiš­ki­nimas – „rūpestis kitais“. Tuo atveju, kai trečiosios funkcijos turinys susijęs su dominuo­jančiais poreikiais, žmogus dažniausiai itin dė­mesingas išoriniam savo veiklos vertinimui, o tai gali mažinti veiklos apimtis. Įprastas sumažė­jusios veiklos apimties paaiškinimas – „geriau ma­žiau, bet geriau“.
Atsižvelgdami į tai, kad koordinacijos aspekto turinys sąlygoja ko­kybinį visumos apibrėžtumą, galime konstatuoti, kad IM tipo veiklą, pasireiškiančią direktyviniu elgesiu, sąlygoja siekis išsaugoti teigiamą savęs vertinimą bet kokioje turimoje situacijoje.
„Niekada savęs nemesiu!
Nes aš geras!“
 

 

 
    © Prašvieta UAB 2006. Visos teisės saugomos