namo paštas
   apie    pagrindai   KSM   funkcijos   santykiai   nuorodos   testai   svečių knyga

FUNKCIJOS
  Ketvirtosios funkcijos turinio ypatybės
 
Intuicija ir įdėmus žmonių elgesio stebėjimas leido A. Augus­ti­navičiūtei daryti išvadą, kad egzistuoja ne tik reproduktyvi ir produktyvi (pirmoji ir antroji) funkcijos, bet ir dar dvi, kurių turinio žmo­gus beveik nesuvokia (keturių visybės aspektų būtinybė atskleidžia ir kokybinių struktūrų metodas). Vidinis socionikos pradininkės įsitikinimas papildomų funkcijų būtinybe pagrįstas tuo, kad, norint įveikti automatinius įvairių IM tipų žmonių direktyvinio elgesio skirtumus, būtini tarpusavyje susiję informacinės sugestijos kanalai. Būtent tokių sugestijos kanalų atskleidimas leido suformuoti tarptipinių santykių teoriją. Į IM tipo struktūrą buvo įvestos trečioji ir ketvirtoji funkcijos. Trečioji pavadinta „mažiausio pasipriešinimo vieta“, ketvirtoji – taip ir vadinosi – „sugestyvi“.
Toks pavadinimas leido neteisingai traktuoti ketvirtąją funkciją kaip vietą, netrukdomai, be jokios kontrolės, „praleidžiančią“ bet kokią informaciją priklausomai nuo komponentės, lemiančios jos turinį konkrečiame IM tipe. Tai visiškai nekorektiškas aiškinimas. Ketvir­toji funkcija, kaip ir visos kitos, APDOROJA informaciją.
Ketvirtoji funkcija atrenka informaciją pagal principą: pasaulį suvokiu gavimu iš šalies. Dėl sugestyvaus ketvirtosios funkcijos informacinio turinio pobūdžio žmogus šiame informacijos sraute orientuojasi tik jausdamas miglotą nerimą arba ramybė. Tvirtindamas: „Čia gerai!“ arba „Čia blogai!“, žmogus negali racionaliai pagrįsti šių tvirtinimų. Vertindamas erdvinė situaciją, kurioje jis yra, tik nesąmoningu ramybės ar nerimo jausmu, žmogus priverstas visiškai pasikliauti tais vertinimais, kuriuos jam pateikia jį supantys žmonės. Toks ketvirtosios funkcijos socialinis vaidmuo – priklauso­mybė nuo kitų žmonių pagalbos. Netgi esant didelei įtampai, sukeltai neigiamo konkrečios erdvės poveikio, žmogus beveik niekada negali šios būklės susieti su pateiktos situacijos charakteristikomis, todėl negali sumažinti šios įtampos, lyg nieko nežinodamas apie tokią galimybė. Dažnai žmogus pamiršta, atrodytų, visiškai suprantamą patį paprasčiausią dalyką – paklausti patarimo, paprašyti kitų žmonių pagalbos.
Žmogaus aktyvumas, neigiamai suvokiant savo buvimą konkrečioje vietoje, išreiškiamas siekiu pasitraukti iš šios teritorijos. Jei tai neį­manoma, kyla jaudulys, tarsi žmogus būtų uždarytas kalėjime, pri­verstinai apribota buvimo vietos pasirinkimo teisė. Ypač pavojinga situacija tuo atveju, kai negalima „pakeisti aplinkos“, o ketvirtosios funk­cijos turinys susijęs su dominuojančių poreikių tenkinimu (santykiai su žmonėmis – etika, organizmo funkcionavimas – sensorika). Norint žmogui padėti tokioje situacijoje, būtina labai įti­kinamai, autoritetingai sukurti jam tokią teritoriją, kurią žmogus suvoktų kaip besąlygiškai teigiamą pagal konkretų ketvirtosios funkcijos turinį. Jei pavyktų tai padaryti, nerimą ir „siekį pakeisti vietą“ pakeistų ramybė, ir žmogus galėtų priimti šią teritoriją kaip savo.
Jei nepavyksta padėti, žmogus veržte veržiasi iš esamos erdvės, kartais „prasiskeldamas galvą“ į jos sienas.

„Ach! Ir kur man gerai?!
Ach! Ir kur man blogai?!
Patarkite man, draugai,
Nes dabar man yra blogai!“
 

 

 

 
    © Prašvieta UAB 2006. Visos teisės saugomos