santykiai

apie pagrindai KSM funkcijos santykiai nuorodos testai svečių knyga


Papildymo
Veidrodiniai
Aktyvacijos
Priešingų kvadrų
Gesinimo
Superego
Paralelinių intelektų
Konfliktiškų
Vyresniųjų kvadrų
Užsakymo
Kontrolės
Giminiški
Pusiau papildymo
Jaunesniųjų kvadrų
Dalykiniai
Miražiniai

	TARPTIPINIŲ SANTYKIŲ STRUKTŪRA
	Socialinio užsakymo santykių struktūra („Don Kichoto“ – „Štirlico“ sąveikos pavyzdžiu). IM tipas „Štirlicas“ yra socialinis užsakovas IM tipo „Don Kichoto“ atžvilgiu. Atitinkamai, „Don Kichotas“ „Štirlico“ atžvilgiu – socialinis „priėmėjas“ (percipientas). Pirmą kartą susiduriame su nesimetriškais santykiais. Socialinio užsakymo santykių nesimetriškumas yra tas, kad socialinis užsakovas visada yra lyderis, o priėmėjas lyg ir jo pavaldinys. Šių santykių struktūra akivaizdžiai matoma pateikiant juos pagal kokybinių struktūrų metodą.
	„Don Kichotas“	„Štirlicas“

	Socialinio užsakymo santykiai.
	Piešinėlyje matome, kad užsakovo antrosios funkcijos turinys sutampa su priėmėjo ketvirtosios funkcijos turiniu, o užsakovo trečiosios funkcijos turinys – su priėmėjo pirmosios funkcijos turiniu. Ką duoda tokia sąveika? Užsakovo suvokiama kūrybinė funkcija nuolat siunčia informacinius signalus sugestyviajai, nesuvokiamai priėmėjo sričiai. Šie signalai įgyja reikalavimo arba užsakymo formą, kuriuos vykdyti pavedama priėmėjui. Tačiau priėmėjas vėluoja vykdyti užsakymą arba vykdo jį ne visada taip, kaip to norėtų užsakovas, nes užsakymas patenka į IM tipo nesuvokiamą sritį. Atsisakyti vykdyti gauto užsakymo priėmėjas negali, nes net nesuvokia, kad tai užsakymas, paprasčiausiai jis nori tai daryti. Šių santykių socialinis reikšmingumas yra tai, kad priėmėjas automatiškai priverčiamas rūpintis užsakovu. Jei jis nesirūpins užsakovu, iš jo pasąmonės kylanti įtampa vis didės. Jei užsakovas nepareikš padėkos už rūpestį, priėmėjui bus liūdna ir apmaudu. Taip pasireiškia socialinio užsakymo santykių nelygiateisiškumas. „Mano dėdė laikosi griežtų taisyklių, Kai ne juokais susirgo, Jis gerbti privertė save, Ir geriau sugalvoti negalėjo. Jo pavyzdys – kitiems pamoka, Bet, Dieve, kokia nuobodybė Prie ligonio sėdėt ir dieną, ir naktį, Ir nė per žingsnį nesitraukt....“ Taigi refleksinių automatiškų santykių lygiu socione visada yra vienas IM tipas, kuriuo kitas IM tipas privalo rūpintis. Šie santykiai ir verčia mus rūpintis kitu žmogumi. Čia slypi pagrindinė jų paskirtis – gebėjimas pamatyti arba pajausti kito žmogaus poreikius ir padėti jam. Kas sąlygoja šių santykių įtampą? Dėl savo lyderio pozicijos užsakovas visada žvelgia į priėmėją šiek tiek iš aukšto. Priėmėjas subjektyviai vertina užsakovą kaip žmogų, kuriuo būtina rūpintis, kaip vyresnįjį. Jis labai nori išgirsti padėkos žodžius, bet dažniausiai jų nesulaukia, nes užsakovas suvokia priėmėjo rūpestį kaip savaime suprantamą. Bendraudamas su užsakovu priėmėjas negali išvengti įtampos. Kol priėmėjas vykdo vieną užsakymą, užsakovas automatiniu režimu spėja pateikti dar kelis. Natūralu, kad visada vėluojantis priėmėjas erzina užsakovą – jis nuolat jį niukina, skubina. Kokie užsakymai įtaigauja priėmėjo veiklą? Daugiausiai susijė su „pasaulio netobulumo“ taisymu. Čia ir glūdi šių santykių ypatybė: priėmėjas suvokia pasaulio netobulumą taip, kaip tai mato užsakovas (todėl jis ir vadinamas socialiniu užsakovu). Todėl tokio tipo santykiai, automatiškai trunkantys ilgą laiką, dažnai priėmėjui sukelia nervinio pobūdžio sutrikimus ir fizinį išsekimą. Priklausomai nuo santykių dalyvių charakterio ir temperamento ypatybių, kartais taip atsitinka ir užsakovui. Santuoka su socialiniu užsakovu retai būna sėkminga ir ilgai trunka. Išimtį sudaro poros, kuriose vienas sutuoktinių dėl profesinio užimtumo dažnai būna išvykės arba daug laiko praleidžia darbe. Dažnai patį atitinkamo užsiėmimo pasirinkimą instinktyviai diktuoja psichologinės iškrovos būtinybė. „Vienintelis išsigelbėjimas – pabėgti iš namų! Nes užsakovas ten tyko pasaloj! Taigi pirmoji bendravimo su socialiniu užsakovu taisyklė – trumpas kontaktas, epizodinis kontaktų pobūdis. Psichologiniu požiūriu tai naudinga abiem IM tipams. Jei žmogus jau turi socionikos žinių, kurių pakanka savo automatizmų refleksijai, santykiuose su užsakovu gali naudotis pastiprinamųjų „pliusų“ ir „minusų“ manipuliacijomis trečiojoje funkcijoje. Nes užsakovo savęs vertinimo turinys yra priėmėjo savikliovos zonos turinys. Priėmėjas savo pirmosios funkcijos turiniu gali užsakovą „slaptai valdyti“: „pliusas“ trečiojoje funkcijoje sukelia suartėjimo reakciją, o „minusas“ trečiojoje funkcijoje – vengimo reakciją. Iš esmės socialinio užsakymo santykiai naudingi sociumui, nes juose užprogramuotas gamybinis bent vieno iš dalyvių aktyvumas. Ypač tai pastebima šeimose, kuriose vieno iš tėvų IM tipas yra užsakovas vaiko IM tipo atžvilgiu. Vaikas labai anksti tampa socialiai savarankiškas ir palieka tėvų namus. Visuomenė gauna socialiai aktyvų vienetą. Sudėtingesnė atvirkštinė situacija. Šiuo atveju reikia būti labai atidžiam auklėjimo procesuose, nes vaikas auga egoistas, yra socialiai pasyvus ir ypač reiklus aplinkiniams. Geriausias sąmoningas situacijos taisymo būdas – specialiai organizuojamas artimas vaiko kontaktas su IM tipu, kuris jo atžvilgiu yra socialinis užsakovas. Po dviejų-trijų mėnesių tokio bendravimo egoistinės pakraipos daugeliu atžvilgiu bus kompensuotos. „Visada visko turėk, brangusis užsakove! Ir aš pailsėsiu, ir pamatysius deimantais nusagstytą dangų!“ Socialinio užsakymo poros:
	Štirlicas – Don Kichotas Don Kichotas – Hamletas Hamletas – Napoleonas Napoleonas – Štirlicas Hugo – Hekslis Hekslis – Džekas Londonas Džekas Londonas – Žukovas Žukovas – Hugo	Dostojevskis – Diuma Diuma – Gorkis Gorkis – Balzakas Balzakas – Dostojevskis Robespjeras – Gabenas Gabenas – Draizeris Draizeris –Jeseninas Jeseninas – Robespjeras