N A M O    P A Š T A S   I M   T I P A I
   apie    pagrindai   KSM   funkcijos   santykiai   nuorodos   testai   svečių knyga

TARPTIPINIŲ SANTYKIŲ STRUKTŪRA
 

Superego santykių struktūra
(„Don Kichoto“ ir „Napoleono“ sąveikos pavyzdžiu)

Dabar apžvelgsime, kokio tipo santykiai klostosi tarp IM tipo „Don Kichotas“ ir IM tipo „Napoleonas“.
„Napoleonas“ – „Balzako“ dualas. „Don Kichotui“ jis yra superego, t.y., antidualas. Tėsdami mūsų pasirinktą vaizdingumo seką, galime teigti, kad „Napoleonas“, priešingai negu „Don Kichotas“, gali tapti „Balzakui“ ne tik „platoniškuoju“ įsimylėjėliu, bet ir idealiu sutuoktiniu. Jis gali realiame gyvenime „Balzako“ svajonė paversti tikrove.
Kaip tai vertina „Don Kichotas“? Save jis įsivaizduoja kaip romantiką, rafinuotą estetą, puikų oratorių. „Balzakas“ jam – estetas ir romantikas, subtiliai ir diferencijuotai suvokiantis pasaulį. „Napoleonas“, „Don Kichoto“ požiūriu, baisus avantiūristas ir akiplėša, grubus, valdingas ir tik sau naudos siekiantis žmogus.
Tačiau dėl IM tipo konstrukcijos „Don Kichotas“ negali automatiškai sugestijuoti „Balzako“ ir pateikti jam pozityvaus pastiprinimo ketvirtojoje funkcijoje, nes „Balzako“ ketvirtosios funkcijos turinys – „Don Kichoto“ baimių sritis. Tačiau ta pati komponentė – objektinė sensorika – „Napoleono“ savęs įtvirtinimo srities turinys, sugestijuoja „Balzaką“, pateikdama jam ieškomą pasaulio modelį. Todėl romantiškojo „Don Kichoto“ ir estetizuoto „Balzako“ santykiai gali pasiekti platoniškos meilės viršūnė, tačiau jie niekada negalės kartu gyventi ar ką nors kartu daryti. O „Napoleonas“ gali – lengvai ir be jokios įtampos.
Akivaizdu, kad tokia situacija „Don Kichotui“ gali sukelti vienintelį jausmą – pavydą, kylantį automatiškai ir prieš jo valią. Juk slapta nuo visų, taip pat ir nuo savęs, „Don Kichotas“ norėtų laisvai bendrauti, būti stiprus, valdingas, turtingas. Tačiau jis to bijo, vengia. O „Napoleonui“ – tai savęs įtvirtinimo sritis.
Vadinasi, „Napoleonas” „Don Kichotui“ – slaptų jo norų įsikūnijimas. Tačiau šiai slaptai svajonei lemta ir likti svajone. Nes, remiantis socionikos teorija ir praktika, „Don Kichotas“ tik labai trumpai gali įsijausti į „Napoleono“ vaidmenį. Taip gyventi jis nesugebėtų.
Antidualas visada sukelia pavydą ir savo elgesiu įkūnija slaptus jūsų norus, todėl šie santykiai socionikoje vadinami superego.
Jei realiame pasaulyje šalia jūsų dominuoja atstovai IM tipo, su ku­riais jūsų IM tipo santykiai yra superego, vertėtų susimąstyti: ar to darbo ėmėtės ir ar galėsite jį baigtį, peržengdami instinktyviai kylančią baimė realizuoti slaptus norus, juk jie tuomet taps akivaizdūs.
Kita šio tipo santykių praktinio pritaikymo pusė – šiuo superego nustatyti savo baimių turinį. Tai leistų produktyviau išnaudoti savo IM tipo energiją ir neeikvoti jos neįgyvendinamoms svajonėms.
„Turiu paslaptį,,
paslaptis – dainelė,
Ši dainelė – tai tu!“


Superego poros:
Don Kichotas – Napoleonas
Diuma – Balzakas
Hugo – Džekas Londonas
Robespjeras – Draizeris
Hamletas – Štirlicas
Gorkis – Dostojevskis
Žukovas – Hekslis
Jeseninas – Gabenas

    © Prašvieta UAB 2006. Visos teisės saugomos