|
 |
TARPTIPINIŲ SANTYKIŲ STRUKTŪRA |
 |
|
Veidrodinių santykių struktūra Kiekvienoje kvadroje yra
dvi veidrodinių IM tipų poros.
Šių santykių ypatybes apžvelgsime kokybinių struktūrų metodu. Pavyzdžiui, Don Kichoto ir Robespjero sąveika.
|
 |
Veidrodinių IM tipų santykiai pagal KSM.
Sutartinis žymėjimas: |
 |
Robespjeras |
 |
Don Kichotas |
|
Piešinėlyje matome, jog Don Kichoto kūrybinė sritis sutampa su
Robespjero savęs įtvirtinimo sritimi, o Robespjero kūrybinė
sritis su Don Kichoto savęs įtvirtinimo sritimi. Vyksta
abipusis organizacijos aspekto stiprinimas. Be to, Don Kichoto
sugestyviosios funkcijos turinys sutampa su Robespjero savęs
vertinimu, o Robespjero sugestyviosios funkcijos turinys su
Don Kichoto savęs vertinimo principu.
Kai tai atsispindi gyvenime? Don Kichotas, kad suvoktų save,
priverstas ieškoti visybinės
išorinės situacijos, kurios egzistavimu objektyviame pasaulyje
jis neabejoja. Robespjeras visybinės išorinės situacijos
kūrimo specialistas: jis jos
neieško, jis ją kuria. Robespjerui susidūrus su Don Kichoto
savęs įtvirtinimo konservatyvumu, kyla refleksinis noras
paaiškinti Don Kichotui, kaip šį konservatyvumą įveikti.
Atitinkamai, Robespjeras turi būti įsitikinės, kad jo pasaulio
suvokimas atitinka tikrovė. Šiuo atveju jis ypač konservatyvus.
O Don Kichoto subjektinė logika tai kūrybos sritis: visa
pasaulyje galima paaiškinti skirtingai. Todėl Don Kichotui
kyla refleksinis noras paaiškinti Robespjerui kaip įveikti jo
konseratyvumą. Tokiu būdu veidrodinių IM tipų antrosios
funkcijos yra išreikalautos.
Trečiosios funkcijos srityje:
Don Kichotas lyg ir parodo Robespjerui, kad nėra jokio
reikalo treniruoti save kaip autonominį karinį vienetą ir
atsisakyti sensorinių malonumų, kad svarbiau siekti aplinkinių
meilės ir pagarbos;
Robespjeras parodo Don Kichotui, kad nėra reikalo kentėti
dėl blogų santykių visiškai pakanka suskirstyti žmones į
mūsiškius ir nemūsiškius, ir tada bendrauti tik su
mūsiškiais. Nepalyginamai svarbesnis sensorinis
nepažeidžiamumas.
Veidrodiniai IM tipai trečiojoje funkcijoje retai pateikia
vienas kitam minusus. Juk vieno kurio prastesnis savęs
vertinimas automatiškai antisugestuoja kitą, t.y., antrajam
tai neteikia malonumo.
Veidrodinį IM tipą būtų galima palyginti su
griežtu mokytoju. Jis
demonstruoja žmogui, be to, visiškai automatiškai ir be jokių
specialių pastangų, tą savo aktyvumo ir kūrybiškumo sritį,
kurios jam trūksta. Giliau žvelgiant į veidrodinio IM tipo
direktyvinį elgesį galima pastebėti veiksmų būdą, kurį reikėtų
pasirinkti, jei jūs būtumėte pakankamai suvokūs. Todėl Don
Kichotas, stebėdamasRobespjerą, gali mokytis kruopštumo,
patikimumo, tvarkingumo, gebėjimo savarankiškai kurti visybines
situacijas, o ne būti agresyviai nusiteikęs dėl šios situacijos
nebuvimo.
Robespjeras gali pasimokyti iš Do Kichoto drąsos
interpretuoti, sveiko avantiūrizmo, gebėjimo laisvai ginti savo
požiūrį, gebėjimo gauti sensorinį pasitenkinimą, visiškai
nesirūpinant savo karingumu ir autonomiškumu.
Todėl veidrodinių IM tipų žmonės lengvai tampa draugais.
Suprantama, draugai gali ir pasiginčyti, tačiau iki
konfliktiškų situacijų prieinama labai retai. Priklausomai nuo
amžiaus, patirties ir charakterio ypatybių, vienas iš draugų
dažniausiai tampa lyderiu, o kitas pavaldžiu jam. Atitinkamai,
vienas jų santykiuose tampa mokytoju ir patarėju, kitas
mokiniu. Veidrodinių IM tipų žmonių santuoka taip pat nėra
psichologiškai konfliktiška. Stebėjimai
parodė, kad ekstravertui darantis intravertu arba intravertui
ekstravertu, jų direktyvinis elgesys tampa panašus į veidrodinio
IM tipo direktyvinį elgesį.
Žiūriu į tave kaip į veidrodį! Tikras
stebuklas!
Veidrodinių poros:
Don Kichotas Robespjeras
Hugo Diuma
Hamletas Jeseninas
Žukovas Gorkis
Napoleonas Draizeris
Džekas Londonas Balzakas
Štirlicas Gabenas
Hekslis Dostojevskis
|
|
|
|
|