Ką matome? „Don Kichoto“ pirmosios funkcijos turinys sutampa su „Hugo“ trečiosios funkcijos turiniu, o „Hugo“ pirmosios funkcijos turinys sutampa su „Don Kichoto“ trečiosios funkcijos turiniu.
„Don Kichoto“ antrosios funkcijos turinys sutampa su „Hugo“ ketvirtosios funkcijos turiniu, o „Hugo“ antrosios funkcijos turinys sutampa su „Don Kichoto“ ketvirtosios funkcijos turiniu.
Vadinasi, refleksų lygiu yra abipusis aktyvatorių produkcijos poreikis. Stebimas abipusis antrosios ir ketvirtosios funkcijų stiprėjimas. Tai, ko nori aktyvatorius, aktyvizuoja partnerio pro­duktyvumas.
Aktyvatoriaus pirmosios funkcijos konservatyvumas stabilizuoja partnerio savęs vertinimą. Tačiau žmogus apie pirmąją funkciją kalba mažai, o apie trečiąją funkciją mano, kad liesti temas, susijusias su šia funkcija, yra nepadoru. Todėl trumpa emocinga aktyvatoriaus pastaba savęs vertinimui yra daug efektyvesnė nei ilgos kalbos su „dualiuoju“.
Maža to, žmogaus geresnio savęs vertinimo intensyvumą sąlygoja jo produkcijos poreikis.
Kaip „Hugo“ aktyvizuoja „Don Kichotą“? „Tai genialu!“ – sušunka „Hugo“, išklausės „Don Kichoto“ aiškinimą, šitaip sustiprina jo savęs vertinimą, ir tuo pačiu skatina tolesnį kūrybiškumą.
„Kaip čia jauku ir gražu!“ – sušunka „Don Kicotas“, tuo sustiprina „Hugo“ savęs vertinimą bei skatina jį naujai kūrybai.
Dėl šios priežasties bendraudami aktyvatoriai greitai pereina į pa­di­dinto susijaudinimo būseną: automatiškai padidėja savęs vertinimas, o kūrybinė funkcija automatiškai randa paklausą savo produkcijai. Ir kuo ilgiau jie bendrauja, tuo daugiau įsijaudina, abipusiai aktyvizuojasi.
Periodiškas bendravimas su aktyvatoriumi psichologiškai naudingas. Po tokio bendravimo žmogus jaučia jėgų antplūdį, skatinama jo produktyvioji veikla, auga pasitikėjimas savimi.
Tačiau įsivaizduokime, kad aktyvatoriai nuolat bendrauja vienas su kitu, nuolat yra psichologinio susijaudinimo būsenoje. Tokioje situacijoje gali iškilti problemų. Reikalas tas, kad dalyvaujant aktyvatoriui, IM tipo veikla ribojama tik esamos situacijos. Mažėja paskata ieškoti naujų situacijų savęs realizacijai. O kam? Juk ir taip gerai, be to, abipusiai. Visa, kas pagaminta, čia pat ir suvartojama. „Išsipildo visos svajonės“. Vis dėlto, priešingai nei situacija su dualiuoju, aktyvatoriaus situacija yra atviresnė ir gali būti naudojama psichologiniam skatinimui, jei bendravimas bus epizodinio pobūdžio.
Jei aplink jus būriuojasi aktyvatoriai, vadinasi, laikas aktyviai veikti. Jeigu iškyla būtinybė nedelsiant pagerinti tikėjimą savo jėgomis ir padidinti savęs vertinimą – pagalbos kreipkitės į aktyvatorius.
Ar santuoka su aktyvatoriumi sėkminga? Į šį klausimą negalima atsakyti vienareikšmiai. Tai priklauso nuo to, kokiu būdu ir kokia kryptimi sutuoktiniai išmoks transformuoti abipusio jaudulio energiją.

„Mes reikalingi vienas kitam – abu! Jaudulio – iki grabo lentos!“

Aktyvatorių poros:
Don Kichotas – Hugo
Diuma – Robespjeras
Hamletas – Žukovas
Gorkis – Jeseninas
Napoleonas – Džekas Londonas
Balzakas – Draizeris
Štirlicas – Hekslis
Gabenas – Dostojevskis

Trumpas komentaras
Matome, kad visi šie santykiai psichologiškai patogūs. Kvadroje galima rasti tarpusavio supratimą, sutuoktinio, draugo, išsipildžiusios svajonės idealus. Tai psichologinė relaksacija, poilsis. Be to, kvadra sudaro uždarą informacinė sistemą: ne dviem, kaip dualiųjų, o keturiems. Uždaros sistemos viduje pagaminta produkcija, sistemos viduje ir vartojama. Todėl kvadroje gera ilsėtis, tačiau nelabai gerai dirbti. Tai turėtų įvertinti įmonių vadovai. Vienos kvadros atstovus su­telkus į gamybinį kolektyvą, galima pasiekti tik viena: sumažėjusį darbo našumą, tačiau jokių gamybinių konfliktų. Todėl, kol kvadros nariai kartu, jos viduje iškelti planai vargu, ar gali būti skubiai įvykdyti. Ne atsitiktinai socionika IM tipo žmo­nių, priklausančių vienai kvadrai, bendrystė vadina kvadrine.
„Sveika, braške! Kvadrine!“

P.S.

Šie santykiai yra patys lengviausi, bendravimas užsimezga beveik iš karto. Jokių sunkumų bendraujant nekyla, kas pradžioje maloniai nustebina. Partneriai tarsi „įkaitina“ vienas kitą, - padidina vienas kito aktyvumą. Toks bendravimas, ypatingai tarp vienas kitą palankiai vertinančių tipų, labai traukia. Kontaktas čia užmezgamas greičiau nei su dualu. Tačiau bėgant laikui ateina „perdegimo“ periodas, pavargstama nuo vis jus aktyvuojančio partnerio. Tokiu atveju reikia atsitraukti. Praėjus tam tikram laikui, vėl norisi pajusti aktyvacijos poveikį. Santykiai gali tapti pulsuojantys. Tačiau tą malonumą ir bendravimo lengvumą, kurį labai vertiname ilsėdamiesi, keičia problemos, kai partneriai imasi bendrų kasdienių reikalų.
Nemaloniai paveikia tai, kad partneriai pradeda vienas kitam dalinti patarimus, susijusius su jų silpnosiomis funkcijomis užuot patys ėmęsi spręsti tas problemas. Tačiau tokių žodinių nurodymų naudos irgi negalima paneigti. Blogai tik tai tas, kad kaip mes betreniruotume savo silpnąsias savybes, jų ištobulinti iki tokių, kokių mums norėtųsi, vis tiek nepavyks. Kita problema slypi tame, kad vienas kitam aktyvatoriai informaciją perduoda ne tokia forma, kokia ją norėtųsi išgirsti. Vienam ji atrodo pernelyg „išplaukusi“, nekonkreti, o kitam, atvirkščiai, pernelyg grubi, tiesmuka, negili. Tai paaiškinama tuo, kad aktyvuotoje poroje vienas žmogus visada yra racionalus, o antras- iracionalus. Tačiau pats informacijos turinys, esmė vienas kitą patenkina.
Aktyvacijos santykiai prastai tinka kasdieniam gyvenimui, kadangi neužtikrina optimalios veiklos. Jų paskirtis- bendravimas per šventes ar apskritai laisvalaikiu, kada reikia ilsėtis, o ne dirbti. Susitikę dvi dualų diados, aktyvacijos santykių dėka pajunta malonų susijaudinimą ir pakylėjimą, įsivyrauja „šventinė“ atmosfera. Pernelyg glaudus ir ilgai trunkantis kontaktas aktyvatorius išsekina. Kiekvienas elgiasi taip, kaip jam norisi, visiškai nesiskaitydamas su partneriu. Praktiškai neįmanoma vienas kitu pilnai pasikliauti. „Aktyvacijos“ sąvoka jos tikrąja reikšme tinka dviems intravertams, kurie iš tiesų tampa aktyvesni, atviresni, būdami kartu. Du ekstravertus aktyvacija veikia tarsi priešingai: nuramina, atšaldo, šią porą intravertuoja.

Aktyvacijos santykiuose sunku racionaliai vykdyti bendrą veiklą, tačiau nesant racionalumo, aktyvacijos santykyje esanti pora patenka į begales nesusipratimų dėl nesuderinto elgesio. Šie santykiai reikalauja didelio verbalinio aktyvumo, atviro jausmų reiškimo, kas gana stipriai išsunkia partnerius. Aktyvacijos santykiai pasižymi audringomis emocijomis. Pora elgiasi išsiblaškiusiai, švaisto energiją. Šie santykiai labiau tinkami neformaliems kontaktams nei dalykiniams. Emocinis aktyvatorių susijaudinimas stabdo logines funkcijas. Aktyvacija priskirtina prie sensoriškai- rūpestingų santykių. Tačiau rūpindamasis savo partneriu, aktyvatorius tikisi sulaukti adekvačių paslaugų ar kad paklustų jo aistroms ir norams. Harmoninga aktyvacijos santykyje esanti pora sugeba puikiai įsitaisyti savo teritorijoje. Aktyvacijos santykių dinamika charakterizuojama nuolat augančia įtampa, kas priveda prie audringų emocinių proveržių. Aktyvuota pora visomis jėgomis siekia to, kas svarbu abiems partneriams, nesiskaitydami su aplinkinių laiko išlaidomis. Aktyvuotoje poroje partneriai paprastai pabrėžia savo savarankiškumą, individualų gyvenimo būdą, gebėjimą viską pasiekti pačiam. Aktyvatoriai su laiku išvargina vienas kitą ir jeigu nesistengtų tos įtampos šalinti, santykiai pasibaigtų sprogimu. Partneriai reguliariai pasijunta nublokšti atgal, tačiau po to su dviguba energija atstatinėja padėtį.