funkcijos

apie pagrindai KSM funkcijos santykiai nuorodos testai svečių knyga


Komponentinės
Pirmosios
	Etika
	Sensorika
	Logika
	Intuicija
	Išvada
Antrosios
Trečiosios
Ketvirtosios

	FUNKCIJOS

	Pirmosios funkcijos intuicija Ir objektinė, ir subjektinė intuicija susijusios su mažai tikėtinais įvykiais ir antraeiliais poreikiais. Intuityviems tipams priskiriami:
	– intuityvus–loginis ekstratimas (Don Kichotas) – intuityvus–etinis ekstratimas (Hekslis)		objektinė intuicija
	– intuityvus–loginis introtimas (Balzakas) – intuityvus–etinis introtimas (Jeseninas)		subjektinė intuicija
	Intuityvių IM tipų reikalavimai vidinės arba išorinės situacijos vientisumui priklauso nuo daugybės įvairiausių, kartais, atrodytų, visai nereikšmingų veiksnių. Gana sunku suvokti šių tipų atkaklumą ir įsitikinimą, kad šios situacijos, be jokios abejonės, neprieštaringos ir teisingos. Suvokimo originalumas išryškėja išskiriant atsitiktinius, ekstravagantiškus situacijos elementus, bet organizacijos aspekto turinys su dominuojančiais poreikiais nesusijęs, todėl nėra reikalavimų ir tvirtinimų, pagrįstų objektyvia situacija, korekcijos. Tai suvokiama kaip niekuo nepagrįstas užsispyrimas, kaip savęs įtvirtinimas priešingai sveikam protui ir objektyviems faktams. Jei ir yra pasaulyje idealistų – tai jie. Tik jų idealizmas, deja, dažnai yra psichologinės prievartos pobūdžio. „Pasaulis toks, kokį matau! Žmogus toks, koks turi būti mano supratimu.“

	Objektinė intuicija (Don Kichotas, Hekslis) Spręsti, visybinė ar nevisybinė yra viena ar kita situacija – tik jų suvereni teisė, kaip ir jų ištikimybė savo teisingo gyvenimo kriterijams. Jų gyvenimo organizavimo būdai išsaugo teisė keisti „žaidimo taisykles“, kada patys to panorės. Išorinio pasaulio tobulumą ir vientisumą patvirtina a priori. Net mažiausias jų reikalavimų tikrumo paneigimas sukelia beveik nekontroliuojamos agresijos protrūkį, ir įsikišimo šaltinis ryžtingai „išmetamas“ iš situacijos. Praktinėje veikloje intuityvūs ekstratimai dažniausiai yra vienvaldžiai lyderiai, šalinantys iš kolektyvo visus, kurie abejoja jų tikslais ir išorinio pasaulio vertinimų tikrumu. „Tegul aš klystu, bet vis tiek aš teisus!“

	Subjektinė intuicija (Balzakas, Jeseninas) Jų suvereni teisė – nustatyti, kas žmogaus idėjinėje struktūroje, jo įsitikinimuose principinga, o kas neprincipinga. Ištikimybė „savo“ idealams, pasiliekant teisė juos keisti, kai patys tai nuspręs. Idėjinio žmogaus pasaulio tobulumas – reikalavimas žmonėms. „Jei ne idealus, pasitrauk ir patylėk!“ Jų reikalavimų tikrumo neigimas sukelia agresijos protrūkį: „Nutilk tuoj pat, gyvate tu!“ Idėjinis lyderis gali būti tik vienas. „Kas ne su manimi, tas prieš mus! Kas ne su mumis, tas prieš mane!“ „Intuityviųjų“ sąlygiškai pasyvi agresyvumo realizavimo forma: trenkti durimis, išeiti visam laikui, mesti tai, kas pradėta, bet nebaigta. „Na, ir gyvenkite, kaip norite!“